Preliminarūs šių metų bankų suteiktų paskolų rodikliai išties nuteikia optimistiškai. Beveik visi šalyje veikiantys komerciniai bankai ar užsienio bankų padaliniai, padidino turimą paskolų portfelį. Ne išimtis ir specializuotas paskolų bankas "BigBank" kuris pranešė apie itin stipriai ūgtelėjusi paskolų portfelį.

paskolų portfelis

Dažna šeima mano, jog būsto kreditas yra didelė našta, gulanti ant visos šeimos pečių, nevengiama ir išraiškingesnio palyginimo – kilpa po kaklu, tačiau ar visuomet yra būtent taip ir kodėl, jei tai tokia našta, tiek daug žmonių imasi būsto paskolos vietoje kitų variantų?

Būsto paskola

pasirasoKuomet ieškome paskolos būstui ar automobiliui, dažniausiai varstome tik didžiųjų komercinių šalies bankų duris. Tai bankai, kuriuos žino kone kiekvienas šalies gyventojas, tačiau toli gražu tai nėra vienintelės įstaigos, kuriose galima pasiskolinti perkant būstą ar automobilį. Ir tai sužinome tik tada, kai griežtas sąlygas paskolai gauti iškėlę bankai užveria mums duris. O alternatyvų net ne viena.

Greitų paskolų bendrovės tikrai ne pati geriausia išeitis, kadangi jų paskolų sumos nėra labai didelės, o palūkanos tikrai nėra palankios besiskolinančiajam. Tiesa, kai kurios kreditų bendrovės turi atskiras būsto paskolas, kurių palūkanos nėra tokios „žvėriškos“ kaip įprasta manyti, o kreditavimo sumos gali būti ir pakankamai didelės. Toks sprendimas dažniausiai yra vienintelė išeitis pajamas gaunantiems iš individualios veiklos, dirbant pagal verslo liudijimą ar uždarbiaujant svečiose šalyse, kadangi bankai ar kreditų unijos į tokius klientus žiūri itin atsargiai.

vaikas2Ne paslaptis, kad viena daugiausiai problemų kokybiškam gyvenimui kelianti sritis yra finansai. Vieni uždirba per mažai, kad galėtų sau leisti oriai gyventi, kitų uždarbis toks, jog vos ne vos užtenka maistui, dar kiti, lyginant su pirmais dviem, uždirba labai gerai, bet taip pat vos pratempia nuo algos iki algos. Kur slypi problema? Paprasčiausias atsakymas yra nemokėjime valdyti savo finansų, netinkamai juos nukreipiant ir neįvertinant investicijų naudos, todėl kaip elgtis su pinigais turi mokėti jau mokyklinukas.

Labai svarbu deramai informuoti vaikus, kaip atsiranda turimi pinigai, kodėl reikia planuoti savo pirkinius ir galvoti ne vien tik šia diena. Dažnai tėvai savo vaikams duoda kišenpinigių kas dieną, o vaikai žinodami, kad rytoj ir vėl gaus pinigų juos išleidžia pernelyg nesukdami galvos. Vos nedidelė dalis turi kažkokį taupymo tikslą. Tiesa, jau daugėja tėvų, kurie mokyklinio amžiaus vaikams užsako banko korteles ir į jas reguliariai pervedą sutartą lėšų kiekį, o vaikai patys sprendžia, kada ir kiek išleisti, nes žino kokią pinigų sumą kokiam laikui turi. Patogu, jog tokias vaikų korteles galima gana griežtai riboti, nustatant tiek dienos, tiek vienos operacijos limitus gana žemai.

Daugybė žmonių turi vienokių ar kitokių finansinių įsipareigojimų, į kuriuos žiūrint ne itin atidžiai galima sulaukti ne itin malonių pasekmių. Tarp įprasčiausių finansinių įsipareigojimų galima būtų sutikti sutartis su komunikacijų bendrovėmis, lizingą, įvairių formų kreditus ir paskolas, imamas tiek kasdieniams poreikiams patenkinti, tiek ir įsigyjant didelės vertės turtą, pavyzdžiui automobilį ar būstą.